Pranešimai spaudai

UAB „Biocentras“ – tarp projekto „Gazelė – 2015“ nominantų!

UAB „Biocentras“ – tarp projekto „Gazelė – 2015“ nominantų!

Š. m. sausio 29 d. vyko  „Verslo žinių“ organizuojamas projekto „Gazelė“ finalinis renginys, kuriame dalyvavo UAB „Biocentras“ direktorius prof. dr. Saulius Grigiškis. Šiame renginyje buvo paskelbta sparčiausiai augusi Lietuvos įmonė (UAB „Agrosfera“), o UAB „Biocentras“ pateko tarp projekto nominantų.

Konkurse „Gazelė 2015” dalyvavo per 4.000 įmonių arba trečdaliu daugiau nei ankstesniais metais. Iš jų prekybos įmonių yra 37% (per metus sumažėjo 7%), apdirbamosios gamybos įmonių – 17% arba 1% daugiau. Transporto įmonių yra 12% arba 2% mažiau nei ankstesniame konkurse, o štai statybos įmonių yra 11% arba 3% daugiau.

Tarp nominantų yra 41% įmonių iš Vilniaus apskrities, 24% – Kauno, 11% – Klaipėdos.

Plačiau: http://vz.lt/smulkusis-verslas/2016/01/29/gazele-2015-laimetoja-sio-sektoriaus-bendrove-apdovanota-dar-nebuvo#ixzz3yuumesxW

UAB „BIOCENTRAS“: MIKROORGANIZMAI ŽMONIŲ GEROVEI (Straipsnis iš „Kas yra kas Lietuvoje 2015“)

UAB „BIOCENTRAS“: MIKROORGANIZMAI ŽMONIŲ GEROVEI (Straipsnis iš „Kas yra kas Lietuvoje 2015“)

Mokslinė gamybinė bendrovė „Biocentras“ kuria ir tiria pasaulyje pripažintus bioproduktus. Vieni jų skirti iš grunto ir vandens telkinių valyti naftos teršalus. Kiti padeda išvengti vėžinių ligų, gydo nudegimus ir žaizdas. Taip pat įmonė specializuojasi aplinkosaugos objektų projektavimo srityje. Be to, įmonė kuria IT produktus, skirtus biotechnologiniams procesams optimizuoti ir valdyti.

UAB „Biocentras“ ne vieną savo išradimą patentavo pasauliniu mastu. Įmonėje dirba vieni geriausių šalies biotechnologų ir gamtos mokslų (mikrobiologijos, bioinžinerijos ir chemijos) srityje studijuojančių studentų. Jie kultivuoja įvairius mikroorganizmus ir naudoja juos pažangių produktų gamybai.

Įmonė 2011 m. buvo atrinkta tarp 10 geriausių Europos Sąjungos kompanijų, reprezentuojančių Senojo žemyno pažangųjį verslą, ir gavo European Business Awards apdovanojimą. Jis skiriamas įmonėms, pasiekusioms didžiausią komercinę sėkmę ir nuolat diegiančioms inovacijas.

KODĖL BIOTECHNOLOGIJŲ VERSLAS?

Biotechnologijų ištakos siekia dar XIX a. pabaigą. Praeito amžiaus viduryje nustačius DNR struktūrą, buvo ypatingas proveržis. Kartu pradėta rūpintis ir aplinkosaugos klausimais. Vienas tokių – aplinkos tarša, atsirandanti gaminant vaistinius preparatus. Taip pat įprastinės organinės sintezės metu dažnai prireikia ekstremalių sąlygų (aukštų temperatūrų, slėgių ir kt.). Be pagrindinių, susidaro ir šalutinių, aplinką teršiančių produktų. Biotechnologijų plėtra padėjo spręsti šias problemas.
Daugelį biologiškai aktyvių medžiagų galima susintetinti alternatyviu būdu. Tam gali praversti specifiniai biologiniai katalizatoriai – fermentai. Šios medžiagos yra ne kas kita, kaip tam tikrų DNR atkarpų (genų) ekspresijos rezultatas. Fermentai ne tik veikia švelniomis sąlygomis, bet ir yra labai specifiški, t. y. katalizuoja tik tam tikrus gyvuosiuose organizmuose vykstančius procesus.
Tokios medžiagos sintetinamos gyvūnų, augalų ir mikroorganizmų ląstelėse. Pastarieji pasitelkiami į pagalbą bene dažniausiai. Tai nulemia jų gebėjimas labai greitai daugintis, susidarant dideliam biomasės prieaugiui. Taip pagaminamas nemažas kiekis taip reikalingų fermentų. Kartais jie naudojami tiesiogiai kaip bioproduktai, o kartais – kaip tarpininkai, t. y. su jų pagalba gaminamos kitos biologiškai aktyvios medžiagos. Išmokus valdyti šiuos procesus, prasidėjo spartus biotechnologijų pramonės vystymasis. Dabar be jos sukuriamų produktų neįsivaizduojama
maisto, vaistų, industrinių cheminių medžiagų gamyba, taip pat ir aplinkos apsauga.

UAB „Biocentras“ kūrėjai dar prieš 25 metus įžvelgė biotechnologijų verslo plėtros potencialą ir šiuo metu yra viena aktyviausių ne tik Lietuvos, bet ir Europos biotechnologijų rinkos dalyvių.

VEIKLOS PRADŽIA –AVARIJŲ LIKVIDAVIMAS

UAB „Biocentras“ bendraturtis ir direktorius Saulius Grigiškis prieš 41 metus pradėjo tyrinėti mikroorganizmų pritaikymo galimybes įvairiose pramonės srityse. Dar 1988 m. jis apgynė biotechnologijų krypties pramoninės mikrobiologijos daktaro disertaciją. Tuo metu Sovietų Sajungoje pagreitį įgavo pertvarkos procesai. Dar tais pačiais metais S. Grigiškis su kolegomis įkūrė kooperatyvą, po kurio laiko jis išaugo į pasauliniu mastu pripažįstamą biotechnologijų bendrovę. „Pirmas mūsų didelis užsakymas buvo išvalyti Onegos ežerą Rusijoje. Ten išvalėme 400 tonų naftos teršalų, kurie išsiliejo, kai avariją patyrė naftą vandeniu gabenantis laivas“, – pasakoja prof. S. Grigiškis.

Įmonė prisidėjo prie daugelio avarijų likvidavimo operacijų Rusijoje, Lietuvoje ir Latvijoje. Šioje srityje įgyta patirtis sudarė palankias sąlygas dalyvauti padidėjusio pavojaus objektų poveikio aplinkai vertinimo projektuose. Vienas tokių buvo galimos avarijos Būtingės terminale ir jos likvidavimo scenarijaus kūrimas.

PROJEKTUOJA GRUNTE ESANČIŲ NAFTOS TERŠALŲ VALYMO AIKŠTELES

Naftos teršalai gali būti valomi jų susidarymo, išsiliejimo arba avarijų vietose. Taip pat jie gali būti vežami į specialiai tam suprojektuotas aikšteles. Taip užkertamas kelias toliau naftos teršalams plisti gamtoje. Pavyzdžiui, 1999 m. Vilniaus šilumos tinklų katilinės teritorijoje išvalyta 520 tonų, 2003–2009 m. įmonėje „Mažeikių nafta“ – 26 tūkst. tonų naftos produktais užteršto grunto.

UAB „Biocentras“ yra vienintelė lietuviško kapitalo įmonė, gaminanti specifinius sorbentus, be kurių neapsieinama valant naftos teršalus tiek įmonėse, tiek įvykus avarijoms. Tokie produktai tap pat aktualūs degalinėms bei autoservisams. Įmonė ne tik patentavo naują naftos teršalų valymo būdą, bet ir jo pagrindu projektuoja didelius valymo įrenginius. Vienas tokių – stacionari grunto valymo aikštelė Klaipėdos rajone.

MEDICINOS PRIEMONĖS IR KOSMETIKOS GAMINIAI

Dirbdami su mikroorganizmais UAB „Biocentras“ specialistai atrado ir daugiau jų pritaikymo galimybių. „Šiuo metu patentuojame biopreparatus, kurie stimuliuoja imuninę sistemą. Tai didelė pagalba siekiant išvengti vėžinių ligų“, – teigia S. Grigiškis. Kiti biopreparatai sėkmingai taikomi efektyviai gydant nudegimus, nušalimus bei žaizdas. „Jų pagrindas – mikroorganizmų sintetinami fermentai, kurie ne tik žudo patogenines bakterijas, bet ir selektyviai pašalina nekrozavusius audinius ir taip gerokai paspartina žaizdų gijimo procesus“, – aiškina prof. S. Grigiškis.

Jau 2015 m. UAB „Biocentras“ planuoja išleisti naują inovatyvių specialiosios medicininės paskirties kūno priežiūros priemonių liniją. Daugiafunkcis fermentų kompleksas ne tik valo nuo odos nešvarumus ir senas suragėjusias ląsteles, bet ir padeda jai atsinaujinti.

MOKSLINIAI PROJEKTAI

UAB „Biocentras“ stengiasi maksimaliai išnaudoti savo mokslinį potencialą ir nuolat dalyvauja įvairiuose tyrimų projektuose. Daugiausiai jie susiję su mikroorganizmų panaudojimu įvairiems produktams kurti ir gaminti. „Ruošiamės valyti naftos teršalus iš Šiaurės platumoje esančių vandenų. Tam tobulinamas bioproduktas, galėsiantis veikti ekstremalesnėmis aplinkos sąlygomis“, – sako S. Grigiškis. Įmonės planuose – kova su pelėsiais žemės ūkio kultūrose, ekologiškų degalų gamybos proceso tobulinimas. Šiuo metu įmonė įgyvendina keturis Europos Sąjungos iš dalies finansuojamus projektus. Vienas jų – „BIOCAP – Biologiškai aktyvių produktų mikrokapsuliavimo tyrimų centro kūrimas“. Jau yra įrengtos naujos laboratorijos ir baigiama įsigyti ir montuoti nauja laboratorinė įranga. Šiame tyrimų centre bus kuriamos biologiskai aktyvių preparatų technologijos ir tobulinami įmonės gaminami bioproduktai.

Vykdat kitą projektą (LIFE-PURIWAT) su partneriais iš Ispanijos planuojama sukurti įrenginį, skirtą riebalams ir naftos angliavandeniliams iš nuotekų valyti. Tikimasi, kad jį naudojant iš nuotekų bus galima pašalinti net iki 99 % minėtų teršalų. „Vykdydami projektus su užsienio partneriais mes ne tik patys tobulėjame, bet ir prisidedame prie žiniomis grįstos bioekonomikos vystymosi Europoje“, – teigia S. Grigiškis. „Biotechnologijoms tenka nemažas vaidmuo po recesijos atsigaunant Europos ekonomikai. Taigi mums būtina dalyvauti tarptautiniuose projektuose, kad neužleistume turimų pozicijų“, – aiškina prof. S. Grigiškis. Dar viena bendrovės veiklos sritis – informacinės technologijos. „Turėdami daug patirties likviduojant avarijas sukūrėme IT produktą, kuris gali greitai pateikti įvairius gelbėjimo operacijų scenarijus, nurodyti, kokių tarnybų pajėgumų prireiks, kur artimiausios gydymo įstaigos ir panašiai“, – kalba S. Grigiškis.

SUKURTŲ PRODUKTŲ INTELEKTINĖ APSAUGA

Viena iš didžiausių klaidų, kurias daro įmonės – darbuotojų švietimo apie patentus nebuvimas. Anot S. Grigiškio, darbuotojai turi žinoti, kas yra patentas. Tai ypač svarbu produkto kūrimo stadijoje, jį tobulinant ar pažeidus patentą. „Jeigu darbuotojas nežino, kad produkto patobulinimas gali būti patentabilus, gali būti prarandamos patentinės teisės iki tol, kol bus suprasta klaida“, – teigia prof. S. Grigiškis. UAB „Biocentras“ yra įdiegusi intelektinės nuosavybės valdymo programą. Ji skatina darbuotojus atskleisti savo išradimus, informuoja, kur ir kaip pateikti savo idėjas. „Įmonėje atliekamos patentinės paieškos padeda sutrumpinti produkto ar technologijos kūrimo laiką ir apsaugo nuo kitų potencialių patentų pažeidimų“, – aiškina prof. S. Grigiškis.

Įmonė yra pateikusi 3 patentines paraiškas Lietuvos valstybiniam patentų biurui ir 8 tarptautines patentines paraiškas. „Nėra universlaus patento, galiojančio visame pasaulyje. Jeigu tavo patentas galioja Europoje, tai nereiškia, kad tavo išradimas bus apsaugotas JAV. Šiuo metu mes savo išradimus nusprendėme patentuoti Europoje, JAV, taip pat Kuveite ir Venesueloje“, – sako prof. S. Grigiškis. Anot profesoriaus, sukurtų technologijų ir produktų intelektinė apsauga svarbi ir siekiant pritraukti investuotojų. „Tarkime, sukūrėte technologiją, tačiau jums nepakanka lėšų jai realizuoti. Ką gi daryti? Jeigu jūsų technologija patentuota, galite ją parduoti arba už tam tikrą atlygį leisti laikinai naudotis. Kitaip nebūsite apsaugotas nuo intelektinės vagystės“, – įžvalgomis dalijasi prof. S. Grigiškis.

Verslo ir mokslo partnerystės lyderis – „Biocentras“ (Straipsnis iš „Verslo žinių“ laikraščio, 2015-09-09, autorė Greta Jankaitytė)

Verslo ir mokslo partnerystės lyderis – „Biocentras“ (Straipsnis iš „Verslo žinių“ laikraščio, 2015-09-09, autorė Greta Jankaitytė)

Jau penktus metus vykstantį konkursą „Verslo ir mokslo partnerystė 2015” šiemet laimėjo mokslinė ir gamybinė UAB „Biocentras“ kartu su Inovatyvios medicinos centru.

Apdovanojimą verslo ir mokslo tandemas gavo už sukurtą maisto papildą, kurio veiklioji medžiaga stiprina imunitetą.

„Biocentro“ direktoriui Sauliui Grigiškiui ir Inovatyvios medicinos centro mokslininkui Mykolui Mauricui forumo „Innovation Drift“ metu apdovanojimą įteikė premjeras Algirdas Butkevičius ir ūkio ministras Evaldas Gustas.

Ponas Grigiškis džiaugėsi, kad „Biocentras“ gavo pirmąjį apdovanojimą Lietuvoje.

„Tai mūsų pirmas apdovanojimas Lietuvoje, – sakė p. Grigiškis. – Toks įvertinamas labai aukštas.“

Technologija, už kurią „Biocentras“ gavo apdovanojimą, stimuliuoja žmogaus organizmo imuninę sistemą ir inicijuoja vėžio ląstelių ardymo procesus. Kol kas šis preparatas registruotas kaip maisto papildas, o šiuo metu renkami duomenys ir informacija, kad jis būtų registruotas kaip vaistinis preparatas.

VŽ rašė, kad „Biocentras“, prieš trejetą metų pateko į inovatyviausių Europos biotechnologijų bendrovių penketuką,o šiemet patentavo 4 naujas technologijas. Taip pat bendrovė rudenį Vilniaus rajone atidaro inovatyvios medicinos ir mokslo centrą su naujomis laboratorijomis bei gamybos baze.

Plačiau: http://vz.lt/vadyba/inovacijos/2015/09/03/verslo-ir-mokslo-partnerysteslyderis–biocentras#ixzz3odHfe5zg

Biotechnologijų bendrovės direktorius: lietuvių potencialas švaistomas indams Anglijoje plauti (DELFI 2012-12-11 straipsnis, autorė Rūta Levickaitė, nuotr. T. Vinicko)

Biotechnologijų bendrovės direktorius: lietuvių potencialas švaistomas indams Anglijoje plauti (DELFI 2012-12-11 straipsnis, autorė Rūta Levickaitė, nuotr. T. Vinicko)

„Ekologijos nereikia nei kvailiams, nei vargšams. Vargšas neturi už ką aplinkos tvarkyti, o kvailas nesupranta kam tai daryti“, – sako dvidešimt penkmetį kitąmet švęsiančios biotechnologijų bendrovės „Biocentras“ direktorius, profesorius Saulius Grigiškis. Apie tai, kiek taršioje aplinkoje mes gyvename, kokiais būdais teršalai yra valomi ir kokias inovatyvias technologijas kuria lietuviai, portalas grynas.lt kalbino aplinkosaugines biotechnologijas kuriančios įmonės vadovą. – Saugote aplinką nuo įvairiausių tykančių pavojų – ekologinių katastrofų, išsiliejusių teršalų. Ar Lietuvoje tų pavojų yra daugiau nei kitose šalyse?

– Sakyčiau, kad jų yra mažiau, nes Lietuvoje nebėra gamybos. Paprastai teršalai atsiranda tada, kai žmonės kažką dirba. Lietuvoje likusi sena tarša yra valoma jau 20 metų. Jeigu kaip pavyzdį imtume bendrovę „Orlen Lietuva“, ji jau baigia valyti savo naftos teršalus. Kiti uostai jau irgi yra pasistatę savo naftos teršalų valymo aikšteles. Tokias aikšteles turi Klaipėda, Vilnius.

Šiuo metu madinga buvusius pramoninius gamyklų pastatus perstatyti į gyvenamąsias patalpas. Tada yra daromi tyrimai ir nustatoma, ar yra kokia tarša žemėje, ar nėra, kad paskui pastačius namą ar vaikų darželį, nebūtų ligų ir žmonės nesirgtų. Dabar nauji įstatymai reglamentuoja, kur ką galima statyti, kaip galima pakeisti aplinką, todėl nauja tarša daugiau būna avarinė, kai trūksta vamzdis, ar kas nors nutinka gamyboje. Kita vertus, yra ir pastovi tarša, sakysime, benzino kolonėlių valymas, bet tokių teršalų nėra daug.

Daugiau gal yra teršiamas oras negu žemė, gruntas ir vandenys. Vandens tarša, sakyčiau, kad yra daugiau – mažiau pastovi, nes valymo įrengimus turi beveik visi miestai. Ne visur jie viską išvalo, nors procentai aišku yra dideli – 99 proc. ir pan.

Daugiau skaitykite http://grynas.delfi.lt/aplinka/biotechnologiju-bendroves-direktorius-lietuviu-potencialas-svaistomas-indams-anglijoje-plauti.d?id=60189803

UAB „Biocentras“ pranešimas MITA renginyje

Birželio 16 d. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra kartu su Lietuvos verslo konfederacija| ICC Lietuva surengė informacinę dieną apie tarptautines mokslinių tyrimų ir inovacijų programas. Į renginį buvo pakviesti verslo atstovai iš įvairia veikla užsiimančių Lietuvos įmonių.

UAB „Biocentras“ darbuotoja Monika Kavaliauskė pasidalino sėkminga dalyvavimo įvairiuose tarptautiniuose projektuose patirtimi. Aplinkosaugines ir farmacines technologijas kurianti įmonė yra ilgametė ES bendrosios programos (BP) dalyvė, pradėjusi kelią jau nuo 5BP. Įvykdytų projektų sąraše: net keturi bendrosios programos projektai, trys EUREKA projektai, trys struktūrinių fondų projektai, du Lietuvos mokslo tarybos projektai ir daugelis kitų. Šiuo metu įmonė jau pateikusi ir naujų paraiškų 7BP, Pramoninės biotechnologijos plėtros programai, struktūriniams fondams ir kt.

Anot Monikos Kavaliauskės, „norint dalyvauti tarptautinėse mokslo programose, pirmiausia reikia ne tiek stiprių mokslinių tyrimų ar naujausios įrangos, bet kompetetingų tarptautinių partnerių, kurie atveria kelią projekto sėkmei. Mūsų partneriai projektuose – net iš 11 skirtingų Europos šalių“. Kaip teigia UAB „Biocentras“ atstovė, neabejotinai svarbios ir inovatyvios idėjos, patyrusių mokslininkų ir projektų koordinatorių gebėjimas dirbti vieningoje komandoje, dažnai reikalinga drąsa, kūrybiškumas bei puikios anglų kalbos žinios.

Dalyvauti tarptautinėse programose išties verta: tai ir galimybė įgyti tarptautinės patirties, įgyvendinti savo mokslines idėjas, gauti finansavimą, komercializuoti sukurtus produktus, tapti matomais bent jau ES lygiu ir daugelis kitų privalumų. „Įsisukus į tarptautines mokslines programas – nebegali sustoti, nes jose dalyvauti norisi, o ES yra labai plati erdvė“, – tokia mintimi savo pasisakymą baigė M.Kavaliauskė.

Renginyje MITA darbuotojai pristatė ES 7-osios bendrosios programos galimybes mažoms ir vidutinėms įmonėms, Europos tarpvyriausybinę iniciatyvą EUREKA, Europos inovacijų programą EUROSTARS, ES Konkurencingumo ir inovacijų programos Eko-inovacijų iniciatyvą. Renginio dalyviai taip pat domėjosi parama tarptautinei pramoninės nuosavybės teisių apsaugai (patentams) bei mokestinėmis lengvatomis įmonėms, kurios vykdo MTEP veiklas.

(Parengta pagal MITA 2011.06.17 pranešimą spaudai)